- vėjavaikiškumas
- vėjavaikiškùmas dkt.
.
.
vėjavaikiškumas — vėjavaikiškùmas sm. (2) DŽ, NdŽ, KŽ; ŠT121 → vėjavaikiškas: Iš tėvo greičiausiai nė nedrįso prašyti pinigų tokiam reikalui, nes, aišku, žmogus tai būtų palaikęs vėjavaikiškumu rš. Atrodo, kad čia nekiltų klausimo dėl Kazio Binkio tariamojo… … Dictionary of the Lithuanian Language